- išvarčioti
- išvárčioti 1. tr. D.Pošk išvartyti. 2. refl. prk. išmirti: Trys gyventojai tesam, o kai mes išdingsma, išsivárčiosma, nieko nebeliks, tuščias Vėžalaukis Pgr. \ varčioti; išvarčioti; nusivarčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išvarčioti
Look at other dictionaries:
nusivarčioti — visiems nusivartalioti: Nū krėslų žmonys nūsivarčiojo [iš juoko] Grd. varčioti; išvarčioti; nusivarčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
